- poteriuoti
- põteriuoti, -iuoja, -iavo, poteriúoti, -iúoja, -iãvo 1. žr. poteriauti 1: Aš põteriuoju, vaikai jau ne Vn. To bobelė, diemylėk, kad poteriúoja! Slm. 2. intr. prk. tą patį sakyti, kartoti: Viduj žydelis vėl põteriuo[ja]: „Vežimėlis krestelėjo, piningėliai švaptelėjo, o tu radai!“ Jrk57. \ poteriuoti; apsipoteriuoti; papoteriuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.